Nors vis daugiau gyventojų atsigręžia į tvarumą ir kasdienybėje stengiasi rinktis gamtai draugiškas alternatyvas, tačiau kai kurių patogumų atsisakyti vis dar sunku. „Eurostat“ duomenimis, vienas Lietuvos gyventojas per metus vidutiniškai sunaudoja daugiau nei 300 plastikinių pirkinių maišelių. Nors tai yra viena dažniausių komunalinių atliekų, tai, kiek jų perdirbama – liūdina: skaičius siekia vos kelis procentus.

Vis labiau populiarėjantys daugkartinio naudojimo maišeliai džiugina ir aplinkosaugininkus, ir perdirbėjus, tačiau ką daryti, jei į parduotuvę užsukote netikėtai? „Ecoservice“ atliekų rūšiavimo ir perdirbimo verslo direktorė Rasa Viskauskienė sako, kad gamtai draugiškesnė alternatyva yra popierinis krepšelis.

„Jei pirkėjas pamiršo pasiimti daugkartinį maišelį ir neišvengiamai teks rinktis vienkartinį, palankesnis pasirinkimas būtų popierinis pirkinių maišelis. Taip yra dėl to, kad plastikinio maišelio sudėtyje gali būti įvairių priedų, kurie apsunkina perdirbimo procesą“, – aiškina R. Viskauskienė.

Pasak jos, skirtingos sudėties plastikai rūšiuojami atskirai, nes jų perdirbimui naudojamos skirtingos technologijos, todėl popierinis maišelis, jei jis nėra laminuotas ar padengtas plastiko plėvele, perdirbamas paprasčiau. Be to, jis gali būti ir kompostuojamas.

Perdirbimas prasideda namuose

Nors dauguma gyventojų jau žino, kad pirkinius krauti geriausia yra į daugkartinį arba bent jau popierinį maišelį, renkantis ir ieškant tvariai supakuotų ir perdirbamų prekių pakuočių gali kilti daugiau iššūkių.

Tvariausia pakuotė, sako R. Viskauskienė, yra homogeniška, t. y. pagaminta tik iš vienos medžiagos. Tokią pakuotę yra lengviausia ir išrūšiuoti, ir perdirbti. Tačiau net jei pakuotė atrodo, tarkime, popierinė, tai gali būti ne visada tiesa.

„Dažnai pirkėjai apsigauna rinkdamiesi produktus popierinėje pakuotėje. Daug vandens ar riebalų turintys produktai įprastai nepakuojami į gryno popieriaus pakuotę, nes ji iširtų nuo drėgmės ir riebalų poveikio.

Dažniausiai tokios pakuotės būna impregnuotos, padengtos vaško sluoksniu arba plona plastikine plėvele, ir, nors atrodo kaip popierinės, dažniausiai negali būti perdirbamos kartu su popieriumi ar popieriaus pakuotėmis“, – sako atliekų rūšiavimo ir perdirbimo verslo direktorė.

Ir nors homogeniškų pakuočių rasti pavyksta ne visada, R. Viskauskienė sako, kad rankų nuleisti nereikia, o prie geresnio rūšiavimo gali prisidėti ir gyventojai, nes perdirbimas tam tikra prasme prasideda jau namuose.

„Jei pakuotę sudaro skirtingos medžiagos, kiekviena jų atskirai gali būti perdirbama, tačiau tuomet pakuotę prieš išmetant būtina išardyti, atskirti skirtingas dalis. Pavyzdžiui, jogurto ar grietinės indelis yra plastikinis, bet ant jo yra užklijuota popierinė etiketė, o viršuje naudojama folijos danga.

Neišardžius tokios pakuotės, ji gali pakliūti tiek į plastiko, tiek į popieriaus, tiek į metalo srautą, priklausomai nuo to, į kurią pakuotės vietą skenuodamas medžiagiškumą pataikys skeneris. Taigi, tam tikra prasme perdirbimas prasideda jau gyventojų namuose“, – aiškina specialistė.

Pasak jos, įmonės atlikti skaičiavimai parodė, kad jei vienas darbuotojas, dirbantis 8 val. per dieną, atskirinėtų pakuočių dalis, pilną perdirbimui skirtos medžiagos sunkvežimį pririnkti galėtų tik per dvejus metus, todėl labai svarbu rūšiuojant skirti kelias minutes, kad atliekos atsidurtų ten, kur joms ir vieta.

Nežinantiems, kokią pakuotę rinktis – galimybė apsipirkti be jų

Nemažiau galvos skausmo besistengiantiems gyventi tvariau kelia ir lengvieji plastikiniai maišeliai, kurių sunku išvengti perkant birius produktus, tokius kaip riešutai. Pagrindinė problema, sako R. Viskauskienė, yra maišelių įvairovė – dėl skirtingų jų sudėčių apsunkinamas ir pats perdirbimo procesas.

Be reikalo tikrai nereikėtų naudoti ir bioskaidžių maišelių. Nors kai kurie įsitikinę, kad toks maišelis greitai suirs ir žalos gamtai nepadarys, specialistė sako, kad tai – ne visada tiesa, todėl prieš dėdami į maišelį produktus, kuriuos grįžę į namus vis tiek turėsite nuplauti, pasvarstykite, ar jis tikrai reikalingas.

„Pagal reikalavimus, bioskaidus plastikas turėtų visiškai iširti per 90 dienų. Kol kas Lietuvoje didžioji dalis maišelių šių reikalavimų neatitinka. Didžiausia problema kyla tada, kai bioskaidus plastikas sudaro tik dalį maišelio sudėties.

Kompostavimui toks maišelis netinkamas, nes suirs tik bioskaidi plastiko dalis, o likusi išliks kelis šimtus metų. Toks maišelis taip pat netinkamas ir perdirbimui kartu su kitais plastikais. Be to, ir patiems gyventojams sunku atskirti, kuris plastikas yra bioskaidus, o kuris – įprastas, todėl kyla rūšiavimo iššūkių“, – primena R. Viskauskienė.

Nors dabar gali atrodyti, kad alternatyvų nebėra, reikia nepamiršti, kad biriems produktams tikrai ne visada reikalingi lengvieji plastikiniai maišeliai, o tą jau kurį laiką rodo Panevėžyje įsikūrusios parduotuvės „Be pakuotės“ pavyzdys.

Čia pirkėjai gali rasti birių maisto produktų, tokių kaip kruopos, ankštinės daržovės, makaronai, prieskoniai, riešutai. Pardavinėjamas ir muilas bei sausas šampūnas popierinėse pakuotėse, o įsipilti klientai gali ir „Ringuvos“ skysto muilo, skalbiklio ar indų ploviklio. Tik homogeniškoje popierinėje pakuotėje rasite ir bambukinius dantų šepetėlius, plaušines bei kitas prekes.

Parduotuvės savininkė Inga Rudienė sako, kad tarą ar pakuotę pirkėjai gali atsinešti ir patys, tačiau ne problema ir tiems, kurie jos neturi.

„Tie žmonės, kurie ateina nuolatos ir yra ilgamečiai klientai, yra tik keli, jie atsineša savo pakuotes. Tie, kurie ateina dažnai, tačiau ne nuolatos, ne visada atsineša savo pakuotes, tačiau klientams turiu paruošusi ir stiklainius, ir popierines pakuotes.

Žmonėms dar kol kas tai nėra įprasta, tačiau jų daugėja. Dažniausiai jie ateina ne dėl reklamos, o dėl to, kad kažkas pasakė. Mane džiugina, kad žmonės tarpusavyje tokiomis temomis kalbasi“, – sako I. Rudienė.

Svarbiausia jai, sako parduotuvės savininkė, išvengti perteklinio ir bereikalingo plastiko vartojimo, tačiau kartais, neslepia ji, tenka susidurti ir su sunkumais – tiekėjai ne visada pateikia prekes į dideles taras, o sprendimo moteris ieško ir reikalingoms, tačiau sunkiai tvariai supakuojamoms asmeninėms grožio prekėms, tokioms kaip veido kremai ar lūpų dažai.

Visgi nemažai maisto bei švaros prekių galima įsigyti be didelių sunkumų, o nuraminti I. Rudienė skuba ir tuos, kuriems žodis „tvaru“ siejasi su „brangu“.

„Pas mus yra pigiau, nes didelių antkainių neužsidedu. Stengiuosi, kad prekė nebūtų brangesnė nei prekybos centruose. Pas mane daug kas yra pigiau, nes noriu, kad daugiau žmonių domėtųsi mažesniu plastiko naudojimu, o kaina žmogų vis tiek veikia“, – sako I. Rudienė.

Sprendimų ieško ir verslai

Vis tvaresnių sprendimų ieško ir didieji Panevėžio regiono verslininkai, kurie taip pat suteikia galimybę prekių įsigyti tiesiai į savo indą. „Biržų duona“ marketingo ir tvarumo vadovė Natalija Kurganovė džiaugiasi, kad nors tokia iniciatyva klientams dar nėra įprasta, jau atsirado mielai ja pasinaudojančių.

„Pradėjome „atsinešk savo indelį“ iniciatyvą Lietuvoje. Pastebėjome, kad vartotojai jau priprato su savimi turėti termopuodelį karštam gėrimui, tad nusprendėme raginti juos atsinešti ir savo indelius kepiniams. Nors klientam tai vis dar nėra įprasta, jau turime ir didelių entuziastų, visad atvykstančių su savo indeliais, o kartais net lėkštėmis! Juos labai palaikome ir motyvuojame suteikdami nuolaidą“, – pasakojo N. Kurganovė.

Klientai taip pat labai pamėgo ir „Duonos granolą“, kuri yra ir fasuota, ir sveriama. Vieną kartą nusipirktas indelis gali būti išplautas ir vėl pripildytas produktu, kuris, beje, gaminamas iš duonos, kuri iškepa netinkamos išvaizdos, tačiau tokios pat geros kokybės. Kadangi jos negali būti parduodamos, jos sumalamos, išdžiovinamos ir nebūna švaistomos.

„Savo parduotuvėse vietoj maišelių taip pat kviečiame klientus pasiimti dėžutes nuo mūsų kepinių ir raginame jas panaudoti pakartotinai. Kepykloje ta proga net įrengėme daržą parodydami, kaip kartonas gali būti panaudotas pakeltoms lysvėms“, – pasakojo N. Kurganovė.

Visgi N. Kurganovė pripažįsta, kad dėl higienos reikalavimų visiškai atsisakyti pakuočių nėra įmanoma, tačiau jas stengiamasi gaminti kuo tvaresnes.

„Suprantame, kad mūsų srityje visiškai atsisakyti pakuočių būtų labai sudėtinga, todėl prieš kelis metus pradėjome ieškoti sprendimų, kaip pakuotes daryti kuo labiau draugiškas aplinkai ir tinkamas perdirbimui.

Pradėjome nuo plastikinės medžiagos, naudojamos produktams pakuoti. Vien logistikoje šiek tiek paploninus plėvelę, skirtą dėžėms apvynioti, per metus vietoje 2500 kg sunaudojame 850 kg plastiko.

Be to, pastaraisiais metais daug dėmesio skyrėme sukurti vienalytes pakuotes. Mūsų tikslas padaryti taip, kad visos pakuotės sudedamosios dalys, kurios sunkiai atsiskiria viena nuo kitos, būtų iš tos pačios medžiagos.

Tarkime, neretai gamintojai renkasi plastikinį maišelį ir ant jo klijuoja popierinį lipduką. Taip produkto pakuotė tampa „kombinuota“ ir nebėra tinkama perdirbimui. Pasikonsultavę su specialistais priėmėme sprendimą keisti lipdukų, kuriuos naudojame ant plastikinės pakuotės, medžiagiškumą.

O savo parduotuvėse atsisakėme maišelių „su plastikiniu langeliu“. Taip vartotojas suvalgęs produktą gali lengvai išrūšiuoti mūsų produkto pakuotę“, – aiškina N. Kurganovė.

„Kalbant apie situaciją Panevėžio regione, mišrių komunalinių atliekų sraute vis dar randama nemažai plastiko atliekų, nors ir yra išplėtota pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo sistema. Įrenginių pagalba iš mišraus komunalinių atliekų srauto išrinktos plastiko atliekos yra perdirbamos, kurių sudėtis tam yra tinkama. Didesnė dalis mišrių komunalinių atliekų sraute pabuvojusio plastiko atliekų dėl užterštumo ir didelės jų rūšių įvairovės nėra tinkamas perdirbimui, todėl perduodamas energijos gavybai sudeginant“, – sako UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Gintautas Ulys.