Naujiena
- Titulinis
- Naujienos
5 žygio aplink Baltijos jūrą pamokos, kurias svarbu išmokti kiekvienam
Daugybė žmonių šiomis dienomis plūsta prie Baltijos jūros ieškoti poilsio, o visuomenininkas Giedrius Bučas lieka visiškai vienas tęsti ambicingo žygio pėsčiomis jūros pakrante. Nepaisant kilnios misijos atkreipti dėmesį į Baltijos jūros išsaugojimą, jo komandai ši kelionė tapo nepakeliamai sunki. Devyni iš jo bendražygių grįžta namo. Kodėl šis žygis išlieka svarbus ir ko galime išmokti iš ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją!“ iššūkių? Jūsų dėmesiui – penkios svarbiausios pamokos.
Pirmoji pamoka: dideli pokyčiai prasideda nuo vieno žmogaus
Bučas savo kelionę pradėjo tikėdamas, kad net vieno žmogaus veiksmai kitus gali įkvėpti pokyčiams. Tai jis įrodė dar 2020-aisiais, išėjęs į 80 dienų žygį pėsčiomis po Lietuvą. Jo metu buvo surinkta 52 tūkstančius vienetų (viso 1133 kg) atliekų, kurias vėliau G. Bučas panaudojo kurdamas ekologinio meno instaliacijas, rengdamas antrinio dizaino dirbtuves. Žygis „Už švarią Lietuvą!“ pelnė metų įvykio vardą „Atliekų kultūros“ apdovanojimuose.
„Jūra prasideda čia! Mano širdyje ir mintyse, kiekvieno iš mūsų namuose ir mieste, iš tekančių upelių ir upių, prie kurių gyvename. Kad ir kokie iššūkiai ateityje laukia, nepasiduosiu ir kviesiu žmones bendrystei. Toks yra mano pašaukimas.
Daliai žygeivių buvo sunkus išbandymas per trumpą laiką tapti ekologijos entuziastais. Tai yra sudėtinga ar net neįmanoma. Tačiau tikiu, kad daugeliui pavyko ką nors naujo sužinoti ir jie toliau sės tą sėklą.
Aš esu be galo dėkingas jiems, kad patikėjo idėja ir buvo kartu. Ekspedicijos tikslai ir maršrutas nesikeičia“, - atkaklumo nestokoja 9 mėnesių trukmės ekspedicijos pėsčiomis sumanytojas. Šiam iššūkiui jis ruošėsi trejus metus.
Antroji pamoka: daugiau žinių - mažiau taršos
Svarbiausias ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją!“ tikslas – ugdyti jūros tausojimo kultūrą. Dėl to žygeiviai užsibrėžė informuoti visuomenę apie vandens ekosistemų situaciją, žmogaus veiklos įtaką jūrai bei supažindinti su būdais, kaip pristabdyti jūros bioįvairovės nykimą ir taršą. G. Bučas neslepia ir pats tik neseniai supratęs, jog net gyvendamas toli nuo jūros daro įtaką jos švarai.
„Niekada nemečiau į jūrą jokių šiukšlių, nepyliau chemikalų ir tuo didžiavausi. Pykau ant teršiančių laivų, pramonės, žvejų ir ūkininkų. Tada dar nenutuokiau, kad gyvendamas patogų gyvenimą savo namuose Kaune, prie teršiančiųjų prisidėjau ir aš pats. Nemaniau, jog viskas, kuo prausiuosi, plaunu namus, ką pilu į daržą, gėlynus, lysves, gali pasiekti upes bei galiausiai jūrą“, - sako jis.
Giedriui antrina ir Arūnas Liubinavičius iš Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC). Pavasario potvyniai pajūryje, anot jo, atskleidžia, kad atliekos upėmis, per Kuršių marias iki jūros atkeliauja šimtus kilometrų.
„Baltijos jūra - nebe gintarinė, o sklidina mūsų netvarkos, nešvaros. G. Bučas kalba ir apie nematomą taršą - chemikalais, mikroplastiku. Jis atkreipia dėmesį į skaudulius, kurių mes, vartotojai, dažniausiai nepastebime“, - pabrėžė A. Liubinavičius.
Savo taršos pėdsaką G. Bučas mažina paprastais kasdieniais veiksmais: rinkdamasis palankesnės sudėties skalbiklius ir ploviklius (be fosforo, fosfatų, gyvūninės kilmės sudedamųjų dalių), pirmenybę teikdamas daržovėms iš ekologinių ūkių, rinkdamasis kuo natūralesnės sudėties drabužius ir atsakingai juos skalbdamas.
Trečioji pamoka: kelias į sėkmę retai būna tiesus
Nuo kovo 11-osios, kai startavo Smiltynėje, žygeiviai pėsčiomis įveikė daugiau nei 2500 kilometrų. Jie susidūrė su daugybe iššūkių - nuo fizinio nuovargio, nesutarimų iki finansinių sunkumų.
„Net ir turint gerus verslo partnerius ir kelis projektinius finansavimo šaltinius, lėšų vis dar nepakanka. Dažnai su komanda balansavome ties nulio riba. Tokį neapibrėžtumą ir nestabilumą komandos nariams buvo tikrai sunku patirti. Vargino nežinia, kada reikės krautis daiktus ir atsitraukti“, - sako G. Bučas, šiuo metu keliaujantis be palydos.
Jis tikisi dar rasti verslo partnerių, kurie norėtų investuoti į švaresnę jūrą. Taip pat jis kviečia kiekvieną tapti šios ekspedicijos dalimi, skiriant kelis eurus kilniam ekspedicijos tikslui. Visa informacija apie tai - ekspedicijos internetinėje svetainėje https://savebaltic.eu/
„Tai, ką daro G. Bučas, yra unikalu ir remtina, suprantant, su kokia daugybe iššūkių susiduriama šiuo metu. Nepaisant jų, daugybės Baltijos jūros problemų negalima pamiršti ir bandyti kažkaip pateisinti atidėliojimą jas spręsti“, - sako Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) direktorius Tomas Vaitkevičius.
VAATC kartu su Klaipėdos, Utenos bei Panevėžio regioniniais atliekų tvarkymo centrais prisideda skleisdami žinią apie ekspedicijos eigą, rengė paramos aukcioną „Atliekų kultūros“ paskyroje „Facebook“. Dar vienas toks aukcionas planuojamas liepos pabaigoje - sekite naujienas!
NUORODA: https://www.facebook.com/atliekukultura/posts/pfbid0NobzYYaRueeVGLpyznwnGrtA4g1YS8nuSwXf3aji1xnnksedazZLiREoca7F5mXXl
Ketvirtoji pamoka: galia - bendruomenės
Kiekvienoje aplankytoje šalyje - Lenkijoje, Vokietijoje, Danijoje, Švedijoje - ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją!“ dalyviai susitiko su vietos ir lietuvių bendruomenėmis, organizavo paplūdimių tyrinėjimus, vykdė gyvąsias laboratorijas visuomenei su vietos mokslinių institutų mokslininkais.
Tikslas pasiekti visus žmones, gyvenančius aplink Baltijos jūrą ir darančius įtaką jos būklei, anot G. Bučo, yra pamažu įgyvendinamas. Priešaky - dar trys šalys ir keli tūkstančiai kilometrų.
„Aplink Baltijos jūrą gyvena 85 milijonai žmonių. Buitines nuotekas valantys įrenginiai iki šiol nepajėgūs pašalinti visų iš mūsų namų iškeliaujančių vaistų likučių, cheminių medžiagų. Įsivaizduokim, nuo rytojaus savo kosmetiką, agresyvias valymo priemones pakeičiame į bioskaidžias. Jūros būklė stabilizuotųsi“, - vartotojų galia neabejoja G. Bučas.
Aktyviau apie tai kalbant savo šeimoje ir bendruomenėse, dalinantis tvaresniais pasirinkimais su kitais ir pagiriant žengiančius atsakingesnių pasirinkimų keliu, teigiami pokyčiai vyktų gerokai greičiau.
Norinčius prisijungti prie žygio ir savanoriškai pažygiuoti kartu, G. Bučas kviečia rašyti adresu info@savebaltic.eu
Penktoji pamoka: ilgalaikiams pokyčiams svarbu nuoseklumas
Iš Smiltynės kovo 11-ąją žygeivius išlydėjęs ir kelionės naujienas sekantis A. Liubinavičius į šiandienius ekspedicijos nesklandumus žvelgia viltingai.
„Tai - ne vienadienė pramoga nueiti nuo Klaipėdos iki Juodkrantės. Tai - Giedriaus gyvenimo kelionė, prasidėjusi gerokai seniau nei ši ekspedicija. Linkiu jam didžiulės sėkmės. Natūralu, kad ne viską pavyksta tobulai suorganizuoti, bet tai galima išspręsti“, - tiki A. Liubinavičius.
Pasitikėjimo savo jėgomis nepraranda ir G. Bučas. Siekti darnaus vartojimo ir minimalistinio gyvenimo būdo jis ėmė prieš devynerius metus, kartu uždegdamas ir aplinkinius.
„Iš pažiūros tai nelengvas kelias, tačiau einant juo sąmoningai, o ne iš būtinybės, viskas vyksta natūraliai. Tam reikia laiko“, - įsitikino G. Bučas, prieš dvejus metus išrinktas ir gamtosauginės Prezidento Valdo Adamkaus premijos laureatu.
Galinčius finansiškai palaikyti ekspediciją „Išsaugokime Baltija!“, nedvejoti ragina ir T. Vaitkevičius: „Tai - proga mums, kiekvienam, prisidėti prie kilnios misijos ir įprasminti ją“.
Visa informacija laukia adresu https://savebaltic.eu/support/, o žygio naujienos - socialiniuose tinkluose bei partnerių paskyrose:
https://www.facebook.com/SaveTheBalticSea?locale=lt_LT
https://www.instagram.com/save.the.baltic.sea/
https://www.youtube.com/@SaveTheBalticSea
https://www.delfi.lt/multimedija/issaugokime-baltija
