Biržų rajono konsultantas
Tiekimo g. 10, LT-41128, Biržai
Tel. 0 45 432 199
El.paštas: rinkliavos.birz@pratc.lt
Klientų priėmimo laikas
I, III, V 8:00–15:00
II, IV 9:00–16:00
Pietų pertrauka 12:00–13:00
- Augalinės kilmės maisto atiekų išvežimo grafikas
- Tekstilės atliekų aptarnavimo grafikas
- Bendro naudojimo konteinerių plovimo ir dezinfekavimo grafikas (pakuočių atliekų)
- Bendro naudojimo konteinerių plovimo ir dezinfekavimo grafikas (mišrių komunalinių atliekų)
- Buitinių; pakuočių ir antrinių; stiklo atliekų konteinerių aptarnavimo grafikas (individualių valdų)
- Biržų miesto ir Biržų kaimo mišrių komunalinių atliekų aptarnavimo grafikas (daugiabučiai)
- Bendro naudojimo konteinerių antrinių žaliavų aptarnavimo grafikas
- Juridinių asmenų antrinių žaliavų konteinerių aptarnavimo grafikas
- Didelių gabaritų ir pavojingų atliekų surinkimo grafikas
Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą apskaičiavimas
Maisto atliekos – bet koks nebetinkamas naudoti maistas iš namų ūkių, biurų, restoranų, didmeninės prekybos, valgyklų, viešojo maitinimo įstaigų ir mažmeninės prekybos punktų, maisto perdirbimo įmonių. Maisto liekanos, kaip ir sodų bei parkų atliekos, priskiriamos biologiškai skaidžioms atliekoms.
Vienam Lietuvos gyventojui tenkantis maisto atliekų kiekis kasmet didėja. Šalyje jau pradėta kurti maisto atliekų atskiro surinkimo ir tvarkymo infrastruktūra. Aplinkos ministerijos rengiamame Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021-2027 m. plane numatytos užduotys savivaldybėms iki 2023 metų gruodžio 31 d. įdiegti maisto bei virtuvės atliekų rūšiuojamąjį surinkimą.
Europos Sąjungos valstybės narės turės įgyvendinti maisto švaistymo prevenciją ir siekti iki 2025 metų sumažinti maisto atliekų kiekį 30 proc., o iki 2030-ųjų – 50 procentų. Nuo 2024 metų sausio 1 dienos įsigalios Europos Sąjungos direktyva, reikalaujanti iš bendro atliekų srauto atskirti maisto ir virtuvės atliekas, todėl atliekų tvarkytojai turi iki šio termino tinkamai pasirengti maisto atliekų surinkimui.
Taip pat numatyta įrengti pakankamus pajėgumus atskirai surinktoms maisto ir virtuvės atliekoms apdoroti, modernizuoti mechaninius-biologinius atliekų tvarkymo įrenginius taip, kad juose būtų galima apdoroti šias atskirai surinktas atliekas. Tai leistų gaminti aukštos kokybės kompostą, kurį būtų galima panaudoti žemės ūkyje, pažeistų teritorijų rekultivavimui. Rūšiuojant maisto ir virtuvės atliekas, iš jų sukuriami vertę turintys produktai, sumažėja mišrių atliekų kiekis, jų drėgnumas, atpiginama bendra atliekų tvarkymo sistema.
Biržų rajono savivaldybės teritorijoje maisto atliekoms surinkti skirtų konteinerių prie daugiabučių gyvenamųjų namų esančiose konteinerių aikštelėse yra 19. Šiais metais planuojama įsigyti dar 37 bendruosius maisto atliekų surinkimo konteinerius – jie bus pastatyti likusiose atliekų konteinerių aikštelėse. Maisto atliekas biržiečiai renka dar šiek tiek epizodiškai, tačiau šis surinkimas po truputį didėja. 2020 m. Biržų rajone surinkta 7,12 t, 2021 m. – 9,24 t maisto (bioskaidžiųjų) atliekų.
Šiemet numatyta įsigyti ir individualių konteinerių maisto (bioskaidžioms) atliekoms. Pasinaudota galimybe gauti ES paramą ir namų ūkiams išdalinti 4000 vnt. tokių konteinerių, taip pat ir mažos talpos kibirėlių maisto atliekoms namuose rinkti.
Biologiškai skaidžios atliekos išrūšiuojamos ir renkamos atskirai, jų nemaišant su kitomis atliekomis. Į maisto atliekų konteinerius galima mesti ne tik maisto atliekas, bet ir panaudotus popierinius rankšluosčius, servetėles, riebaluotą popierių, arbatos ir kavos tirščius ar jų filtrus, kambarinius augalus ir gėles.
Geroji Europos šalių patirtis tvarkant maisto atliekas rodo, kad bioskaidžių atliekų rūšiavimo ir apdorojimo nauda vertintina ne vien aplinkosauginiu aspektu. Pavyzdžiui, anaerobiniu būdu apdorojant maisto ir virtuvės atliekas gaunamas tvarus energijos šaltinis – biodujos, kurias galima panaudoti šilumai pačiam procesui ir elektros energijai išgauti. Biodujas išgryninus iki biometano, pastarąjį galima panaudoti energetiškai efektyviausiu būdu pateikiant į dujų tinklus ir taip pakeičiant iškastinį kurą. Skandinavijoje biometanąs naudojamas kaip kuras viešajam transportui. Kompostu galime pakeisti mineralines trąšas, kurios pastaruoju metu ypač brangsta. Žiedinė ekonomika ir ekologinis žmonių sąmoningumas tampa įrankiais, kurių pagalba judama didesnio tvarumo ir taršos mažinimo link.
Biržų mieste plečiama augalinės kilmės maisto atliekų surinkimo paslauga – daugiabučių namų gyventojams bus nemokamai išdalinti augalinės kilmės maisto atliekų kibirėliai bei konteinerių ir kibirėlių komplektai individualių namų gyventojams.
Biržų miesto daugiabučių namų gyventojams, kurie naudojasi konteinerių aikštelėse esančiais bendro naudojimo konteineriais, 7 litrų talpos kibirėliai augalinės kilmės maisto atliekoms bus išdalinti š. m. rugsėjo mėn.
120 l individualūs augalinės kilmės maisto atliekų konteineriai su kibirėliais Biržų miesto gyvenamųjų namų valdoms bus pristatyti per š. m. rugsėjo-lapkričio mėn.
Kartu su konteineriais ir kibirėliais gyventojams bus įteiktos ir augalinės kilmės maisto atliekų rūšiavimo atmintinės, kuriose bus pateikta informacija, kokias atliekas galima mesti į šias priemones. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad augalinės kilmės maisto konteineryje ir kibirėlyje esantis filtras yra keičiamas. Keisti filtrus rekomenduojama bent du kartus per metus. Ant konteinerio ir kibirėlio dangčių įrengti filtrai užtikrina oro cirkuliaciją, mažina nemalonius kvapus. Į kibirėlį rekomenduojama įdėti maišelį (geriausia, kad jis būtų kompostuojamas ir biologiškai suyrantis). Maisto atliekas, surinktas maišeliuose yra patogiau išmesti į konteinerį. Maišelius su maisto atliekomis prieš išmetant patartina sandariai užrišti.
Daugiabučių namų gyventojai kibirėlius galės pradėti naudoti iš karto juos gavę. Kibirėliuose sukauptas augalinės kilmės maisto atliekas reikia išmesti į bendro naudojimo konteinerius, skirtus šios rūšies atliekoms, esančius atliekų surinkimo konteinerių aikštelėse.
Naujus konteinerius gavusių individualių valdų gyventojų prašome nekaupti augalinės kilmės atliekų, kol yra nepradėta vykdyti atliekų surinkimo paslauga ir nepaskelbti augalinės kilmės maisto atliekų surinkimo grafikai individualių valdų gyventojams.
Gyventojai, rūšiuojantys maisto atliekas, ne tik prisideda prie švaresnės aplinkos kūrimo, bet ir išmeta daug mažiau maisto produktų, ženkliai sumažina mišrių komunalinių atliekų kiekį. Atskirai surinktos augalinės kilmės atliekos nepatenka į sąvartyną. Iš šių atliekų gaminamas aukštos kokybės vertinga dirvožemiui trąša – kompostas.
Į augalinės kilmės maisto atliekų konteinerius galima mesti: vaisių ir daržovių likučius, pasenusios duonos gaminius, sulčių išspaudas, pasenusius prieskonius, kavos tirščius ir jų filtrus, arbatos tirščius ir pakelius, daržovių bei vaisių lupenas, žieves, naudojimui netinkamus maisto produktus, kambarinius augalus ir jų dalis, piktžoles, kitas sodo ir daržo atliekas, susmulkintas medžių šakas, popierinius rankšluosčius, servetėles, popierinę arba bio-plastikinę kompostuojamą maisto pakuotę.
Ugdykime tvaresnį požiūrį į aplinką.
UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – PRATC) eksploatuoja 11 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių Panevėžio regiono savivaldybėse. Didelių gabaritų atliekų surikimo aikštelėse atliekos iš gyventojų yra priimamos nemokamai. Šiose aikštelėse yra priimamos šios atliekos: didžiosios komunalinės atliekos (baldai, dviračiai, kiti dideli namų apyvokos daiktai); pakuočių atliekos, įskaitant antrines žaliavas (popieriaus, kartono, plastiko, stiklo, metalo atliekos); elektros ir elektroninės įrangos atliekos; tekstilės atliekos; naudotos padangos; buityje susidarančios pavojingos atliekos (baterijų, akumuliatorių, transporto priemonių pavojingos atliekos, buitinės chemijos atliekos ir kita); statybos ir griovimo atliekos, biologiškai skaidžios atliekos.
Į aikšteles pristatomoms atliekoms yra taikomi išrūšiuotų atliekų kiekio vienam gyventojui per 1 kalendorinių metų laikotarpį nemokamai pristatomų atliekų ribojimai. Šie ribojimai yra nustatomi siekiant sustabdyti juridinių/individualią veiklą vykdančių asmenų piktnaudžiavimą, t. y. nustatyti ribojimai neleidžia verslo sugeneruotoms atliekoms būti pristatomoms kaip fizinių asmenų. Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės skirtos gyventojų namų ūkiuose susidarančioms specifinėms komunalinėms atliekoms surinkti. Atliekos iš juridinių asmenų šiose aikštelėse nepriimamos.
Informaciją apie nemokamai iš vieno gyventojo priimamas atliekas ir jų kiekius galima gauti atvykus į Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę arba surasti informaciją PRATC interneto puslapyje https://www.pratc.lt/aiksteles/. Atliekas į aikšteles gyventojai turėtų atvežti jau išrūšiuotas, nes jos yra skirstomos pagal atliekų rūšis ir sudedamos į atskirus konteinerius.
Ribotas didelių gabaritų atliekų kiekis, kurį per metus nemokamai gali pristatyti gyventojas kėlė nepatogumų tiems gyventojams, kurie pageidavo pristatyti didesnį nei leistina atliekų kiekį, kadangi viršytą nustatytą nemokamą maksimalų pristatomų atliekų kiekį gyventojai turėjo pristatyti į Panevėžio regioninį nepavojingų atliekų sąvartyną.
Atsižvelgiant į gyventojų poreikius, PRATC išsikėlė tikslą tobulinti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių aptarnavimo kokybę. Efektyvesniam paslaugų teikimui buvo patobulinti technologiniai procesai, leidžiantys greitai ir patogiai naudotis paslaugomis. Inovatyvūs sprendimai (informacinė sistema, svarstyklės, mokėjimo kortelių skaitytuvai, planšetiniai kompiuteriai) bei kvalifikuoti darbuotojai leis greitai ir efektyviai suteikti paslaugą bei tiksliai suvesti pristatomų atliekų kiekius vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos sistemoje (GPAIS), neviršijant Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimo sąlygų.
Jau nuo š. m. rugsėjo 3 d. gyventojai už viršytus pristatytų atliekų kiekius galės mokėjimo kortele sumokėti Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje, esančioje Krantinės g. 1, Biržų k. Maksimalūs atliekų kiekiai bus skaičiuojami kiekvienam gyventojui atskirai, o sumokėti už atliekų priėmimą reikės tik tais atvejais, kai atliekų bus pristatyta daugiau nei yra metams nustatyta vienam gyventojui. Pavyzdžiui, jei gyventojas į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę pristatė 80 kg tekstilės atliekų, kai nustatytas maksimalus kiekis yra 50 kg, vadinasi, už viršytą 30 kg kiekį gyventojas turės sumokėti. Jei šeimoje yra trys asmenys, vairuojantys automobilius, tai ši trijų asmenų šeima per 1 metus gali pristatyti 15 padangų (5 padangos vienam asmeniui).
Tikimasi, kad ši naujovė ne tik pagerins paslaugų prieinamumą, bet ir sutaupys asmeninį laiką bei transportavimo išlaidas – gyventojai turės galimybę į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles pristatyti didesnį kiekį atliekų už viršytą maksimalų pristatomų atliekų kiekį sumokant iš karto, nevežant jų į Panevėžio regioninį nepavojingų atliekų sąvartyną.
Pažymėtina, kad atsiskaitymas už paslaugas bus vykdomas tik mokėjimo kortele. Fiziniam asmeniui atsisakius sumokėti už atliekas, viršijančias nustatytą kiekį, jos bus nepriimamos. Šias atliekas iš aikštelės išsivežti turės pats atliekų turėtojas. Paminėtina, kad pristatant atliekas gyventojai privalo turėti asmens tapatybės dokumentą.
Šiuo metu už viršytą maksimalų atliekų kiekį bus galima mokėjimo kortele sumokėti tik Krantinės g. 1, Biržų k. esančioje didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje. Ateityje PRATC planuoja nustatyti viršytų kiekių apskaitą visose Panevėžio regione esančiose didelių gabaritų aikštelėse.